žymė

žymė̃ sf. (4) K, LsB426, K.Būg, Rtr, BŽ267, FT, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, FzŽ396; SD¹121,216, SD23,85,106, H181, R, R249, MŽ, Sut, I, N, M, L, LL13,136,325, ŠT9,103,128, ŽŪŽ138 1. išlikęs koks ženklas, pėdsakas: Kad senovėj būta kaimo, žymė̃s ten yra Kdn. Dabar tenai likę tik to dvaro žỹmės Dbk. Daugybės kaimelių nė žymė̃s, nė balso neliko Šv. Nė žymė̃s nebėr, kur triobos buvo Kvr. Nebėr žymė̃s to upelio Ps. Bet tą koplyčelę jau kaip i apardė, bet da tebė[ra] vis tiek ta žymė̃ KlvrŽ. Atgalion kai grįžom, tai nebuvo toj vietoj jokios žymė̃s Gdr. Jei iš pulko kokį žvirblį ir nušaus, tai nė žymė̃s neliks Skrb. Ka duodi su kirviu, tai žinai, ka žymė̃ liko Jrb. Ot auga ančiokai – dienos žymė̃ Aln. Netvinksta [karvikė], ne kokios žymė̃s tešmuo Rdn. Darbo da nei žymė̃s nėra Ds. Aš kap valgau, žymė̃ yr Sn. Prašom dėt uogų, kad būtų žymė̃ Kvr. Tik buvo dienos žymẽlė, kai kėlėmės Grž. Rytmetė[je] pieną nešdama aš jau nusižiūrėjau tą vietą, kur jau ta ugnis buvo, i nė jokios žymė̃s Vž. Ir rudmargių [gyvačių] būdavo su baltais, ir juodų su tokia viškui kaip kaspinas žymè Svn. Nuo kubizdalio stovi žỹmės juodos, rumbas juodas lieka ant visados Ktk. Patekęs į būrį jo nepadidino; išsiskyręs iš būrio, jame žymės nepaliko Vaižg. Bet ans tarė jiemp: jeigu neregėsiu rankose jo žymės vinių ir neinkišiu rankos mano šonan jo, nieku būdu netikėsiu Ch¹Jn20,25. Būtumbime mes buvę didesniame ižgąstyje, negi anie miestai Sodomos ir Gomoros, kurie buvo smarkia ugnia iž dangaus sudeginti, o tikrai su žeme sumaišyti, kad ir mažiausia žymė notliko MP157. 2. sutartinis dirbtinis daiktas ar vaizdinis ženklas, žymuo: Būdavo žỹmės įdėtos an maišų, įsiūdavo ko nebūt – jau savo maišą pažindavo Sk. Įžymėk žymès ant grūdų, drabužių, gyvuolių J. O kai avim – tai ausis nukarpydavai, į ausis įdėdavai žymès Mšk. Žỹmės būdavo [avims], ka nesusimaišytų, ka katras savo atrinktų Žg. Išsuodija siūlą ir atmušdinėja žỹmę Upn. Buvo tokie akmenukai – žỹmės su numeriais [prie taisomo kelio] padėtos Mšk. Aš nerasiu kelelio in tave, motule. Rasi mano žymelę, žalią gražią rūtelę (d.) Kp. Pažymėsiu čia ir vieną kitą rašybos irimo žymelę J.Jabl. Mokslas išspaudimo žymių ir pavazdų ant taurių, ant šaukštų SD³62. Žymė, išspaudžiama ant pinigų SD54. Sigismundas pažadėjo atsiųsti vainiką ir kitas karališkas žymes M.Jan. ^ Vilkas žymės nežiūri [avį pjaudamas] LTR(Krk). 3. [i]būdingas bruožas, požymis: Jau vyturiukai čirška – pavasario žymė̃ Šmk. Uodega ilga susisukus, snukutis platus, ėdri, tokių gerų žymių̃ ta telyčia KzR. Gal ant kokių žymių̃ ji ir žino, kad šįmet vasara bus sausa Skr. Liaudies kalba yra pagrindinė krašto ir tautos žymė rš. Esama „Giesmėje“ ir religinės egzaltacijos žymių LKXIX50. Butas buvo tinkamu skoniu įrengtas ir turėjo senyvumo ir solidumo žymių J.Sav. | Mano nuomone, vyriausioji religingo žmogaus žymė yra sutikimas su Dievo valia Pč. Kristaus įsteigtos religijos esminė žymė todėl ir yra ne valdymas, bet tarnavimas A.Mac. Antras ne mažesnis yra palinksminimas kiekviename prilietime, jog tatai yra žymė neabejotina pražvelgimo Dievo ir ižganymo amžino DP531. Ženklas yra Christus, tai yra žymė, kuriosp šaudo SPI191. Rodyk žymę macies savo PK78. Ir uždėjo Viešpats and Kaino žymę, idant neužmuštų jo niekas, kursai jį rastų Ch1Moz4,15. Humanizmas – bendra literatūros ir meno, ypač demokratinio, žymė LKX48. „Apžvalga“ šiaip ar taip turi daug žymės lietuvių švietimo istorijoje rš. Midaus gėrimas iš tauro rago yra prakilnumo žymė rš. 4. prasmingas, simbolinis veiksmas, ženklas: O tas, kursai jį išdavė, davė jiems žymę kalbėdamas: kurį pabučiuosiu, tas yra, gaukite jį Ch¹Mt26,48. Regėdami, kas tikos, grįžo namuosn mušdamies ing krūtis savas, ant žymės gailėjimo už nusidėjimą padarytą DP181. Visados pirmiaus ženkliname kaktą žyme kryžiaus švento DK19. | Tuomet tada pasirodys ant dangaus žymė sūnaus žmogaus ir tuomet visos giminės žemės verks ir išvys sūnų žmogaus ateinantį debesyse dangaus su didžia galybe ir šlove Ch¹Mt24,30. O kiti gundydami žymė̃s ižg dangaus ieškojo DP117. Kadangi ieškote žymės Christuso, kursai kalba manimpi, kursai jūsimp yra ne silpnas, bet galus terp jūsų Ch¹2PvK13,3. 5. herbas: Tenai ant stiebu visu gražiejai mirusiojo daiktai buvo sudėti, tai yra šarvas, žymė, ragotinė S.Dauk. Ženklas, žymė karalystės, bajorystės SD71. Mūsų bočiai žiloje senovėje mokėjo žymėms arba raštais išrodyti savo suomonę ar mąstymą, idant tai palikti (= paliktų) ateinančiai kartai A1884,27. Bajoriškoji žymė̃ I. Kanaunykai nu pat įsteigimo žemaičių vyskupystės turėjo žymę, arba herbą M.Valanč. Pilių gyventojai ant savo pinigų vienų kitų žvėrių, žuvų, paukščių pavidalus kaldino, taip ir tūlų kraštų karaliai tokias žymes ant pinigų ir kitur vartojo LTII525(Bs). | Vyresnybės žymė I. 6. S.Dauk, ŠT250 antspaudas: Karalius atidavė ant ano rankų savo karalystės žymę I. 7. SD33, N rašmuo, spaudmuo. 8. R žr. žymelė 2. 9. R žr. žymelė 3.